- išimtinas
- išim̃tinas, -à adj. (3b) NdŽ; SD412, N išskirtinas, ypatingas: Nuo artimiausių žvaigždžių šviesa pasiekia mus mažiausiai per keturis su viršum metų ir tai tik išimtinais atvejais rš. Šiandieninis susirinkimas Maskvos miesto neįvyko tarp išimtinų aplinkybių VŽ1904,3.
išimtinaĩ adv.: Anglies pramonė vaidina liaudies ūkyje išimtinai didelę rolę (sov.) sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.